Atsakymą į šį klausimą stengiasi surasti Indijos mokslininkė Shahnaz Ali, kuri šiuo metu Haife esančiame prestižiniame Izraelio mokslo centre „Technion” atlieka tyrimą. Viena maža detalė - tyrimą finansuoja Izraelio užsienio reikalų ministerija, pažymi autorius.
Ne pirmą kartą Izraelio valdžia demonstruoja aiškų susidomėjimą etninėmis grupėmis ir tautybėmis, kurios didžiuojasi arba gali didžiuotis priklausančios judėjų tradicijai. Remiantis Izraelio grįžimo įstatymu, bet kuriam žydui, gyvenančiam bet kuriame pasaulio kampelyje, garantuojama teisė sugrįžti į tėvynę. Tuo pagrindu visai neseniai buvo patvirtintas planas dėl 8 tūkst. Bnei Menanshe – Menanše vaikų, priklausančių vienai iš taip vadinamų prarastųjų genčių, imigracijos iš Indijos organizavimo.
Vadovaujantis tradiciniu aiškinimu, 10 iš 12 genčių, gyvenusių Izraelio karalystėje, po VII a. pr. m. e. įvykusio asirų įsiveržimo buvo deportuoti ir pasklido po pasaulį. Jiems priskiriama ir Efraimo gentis, kurios atstovai apsigyveno dabartiniame šiaurės vakarų Pakistane, Rytų Afganistane ir Indijos mieste Malichabade.
Šiuo metu šioje teritorijoje gyvena puštūnai, kuriems priklauso ir nuosaikus prezidentas Hamidas Karzajus, jo provakarietiškų pažiūrų varžovas Abdallah Abdallah, o taip pat „studentai” – radikaliojo islamo kariai, talibai, vadovaujami mulos Omaro ir Osamos bin Ladeno, rašo straipsnio autorius.
Lengva įsivaizduoti, kokia politinę ir kultūrinę audrą gali sukelti įrodymai dėl genetinių ryšių tarp europiečių ir puštunų, rašo straipsnio autorė.
2006 m. iš Europos kilęs Indijos mokslininkas Navras Iaatas Aafridis išanalizavo kultūrines ir religines tradicijas, būdingas nedidelei (apie 600 žmonių) Malihabdo miesto bendruomenei. Didžia dalimi bendruomenės atstovai – puštūnai, kurie vadina save afridi – susiję su Efraimu.
Mokslininkas iškėlė prielaidą, kad Efraimo genties atstovai, bėgę iš Izraelio ir apsigyvenę Indijoje, buvo priversti slėpti savo tradicijas, kad neužsitrauktų vietos valdžios rūstybės. Bet vėliau ši grupė smarkiai išaugo ir pradėjo išpažinti islamą.
Indijos mokslininkė surengė ekspediciją į Malichabadą, paėmė 50 Afridi bendruomenės gyventojų DNR pavyzdžius ir atvežė juos tirti į Izraelį. Kokie bebūtų tyrimo rezultatai, ne visi yra pasiruošę peržiūrėti savo šaknis. Tokiems priklauso ir Kavi Kamalis Khanas, Navraso Aafridžio senelis, kuris dienraščiui „Times of India” pareiškė: „Aš didžiuojuosi, kad esu puštūnas, ir nenoriu būti niekuo kitu”.